Nemokamas pristatymas į Omniva ir LP Express paštomatus

+370 671 04 269 · info@filtrairekuperatoriui.lt

Kategorija: Patarimai

  • Originalūs ar analoginiai rekuperatoriaus filtrai – kaip išsirinkti teisingai?

    Originalūs ar analoginiai rekuperatoriaus filtrai – kaip išsirinkti teisingai?

    Perkant filtrus savo rekuperatoriui, anksčiau ar vėliau iškyla tas pats klausimas: rinktis originalų gamintojo filtrą, ar pigesnį analogą? Internete rasite abiejų pusių argumentų – vieni tvirtina, kad tik originalas garantuoja kokybę, kiti sako, kad skirtumo praktiškai nėra. Tiesa, kaip dažnai būna, yra kiek sudėtingesnė, ir priklauso ne nuo etiketės ant dėžutės, o nuo kelių konkrečių, patikrinamų dalykų.

    Šiame straipsnyje paaiškiname, į ką iš tikrųjų reikia žiūrėti renkantis filtrą – ir kada originalas tikrai yra geresnis, protingesnis pasirinkimas.

    Kodėl apskritai egzistuoja analoginiai filtrai?

    Rekuperatorių gamintojai retai patys gamina absoliučiai visus savo įrenginio komponentus – tai įprasta visoje vėdinimo įrangos pramonėje. Pavyzdžiui, žinoma, kad nemaža dalis rekuperatorių gamintojų (net ir didieji Vokietijos vardai) automatikos plokštes ar ventiliatorius perka iš specializuotų tiekėjų, o ne gamina viduje. Panašus principas dažnai galioja ir filtrų segmentui – filtrų gamyba yra atskira, gana specializuota pramonės šaka, todėl nenuostabu, kad rinkoje atsiranda filtrų gamintojų, kurie savo produkciją pritaiko keliems skirtingiems rekuperatorių prekės ženklams.

    Tai nereiškia, kad kiekvienas analogas yra tapatus originalui – priklauso nuo konkretaus filtro gamintojo ir jo naudojamų medžiagų. Bet tai paaiškina, kodėl geros kokybės analogas iš principo gali pasiekti tą pačią filtravimo klasę ir tarnavimo laiką, kaip ir originalus filtras.

    Kas iš tikrųjų lemia filtro kokybę

    Vietoje to, kad orientuotumėtės vien į etiketę „originalus” ar „analogas”, verta žiūrėti į tris konkrečius, patikrinamus rodiklius.

    1. Filtravimo klasė (EN779 / ISO 16890)

    Tai standartizuotas, nepriklausomai testuojamas rodiklis, nurodantis, kokio dydžio daleles filtras sulaiko (pvz., F7, M5, G4 arba naujesnė ISO 16890 klasifikacija, pvz. ePM1, ePM10). Kokybiškas analoginis filtras, atitinkantis tą pačią klasę kaip originalus, atliks tą pačią funkciją – nepriklausomai nuo to, kas jį pagamino. Daugiau apie filtrų klases skaitykite čia.

    2. Tikslus tinkamumas (matmenys)

    Tai svarbiausias praktinis dalykas. Filtras, kuris netiksliai tinka rekuperatoriaus korpusui, gali palikti tarpus, pro kuriuos oras aplenkia filtravimo medžiagą – tokiu atveju net aukščiausios klasės filtras neatliks savo funkcijos. Rinkdamiesi analogą, visada patikrinkite, ar nurodyti matmenys sutampa milimetro tikslumu su jūsų rekuperatoriaus modeliui skirtu filtru.

    3. Medžiagų kokybė ir sertifikatai

    Kokybiškas filtras (originalus ar analoginis) turėtų būti pagamintas iš sertifikuotos filtrinės medžiagos su dideliu dulkių talpumu – tai reiškia, kad filtras kaupia daugiau nešvarumų, nepadidindamas oro pasipriešinimo. Prastesnės kokybės analogai dažnai „užsikemša” greičiau, todėl rekuperatorius pradeda dirbti sunkiau ir naudoja daugiau elektros.

    Kada originalus filtras tikrai yra geresnis pasirinkimas

    Sąžiningumo dėlei – yra situacijų, kai originalus filtras iš tiesų yra saugesnis arba vienintelis tinkamas pasirinkimas:

    • Kol galioja gamintojo garantija. Dauguma gamintojų garantijos sąlygose nurodo, kad naudojant neoriginalias dalis garantija gali negalioti. Jei rekuperatorius vis dar garantiniu laikotarpiu – rinkitės originalą, kad neprarastumėte garantijos dėl formalios priežasties.
    • Kai konstrukcija nestandartinė. Kai kurie rekuperatorių modeliai turi savitos formos ar tvirtinimo sistemos filtrus, kuriems tiesiog nėra patikimo analogo rinkoje.
    • Kai negalite patikrinti analogo tiekėjo. Perkant iš neaiškios kilmės pardavėjo, sunku įsitikinti, ar deklaruojama filtravimo klasė atitinka tikrovę.

    Kada analoginis filtras yra protingas pasirinkimas

    • Rekuperatoriaus garantija jau nebegalioja.
    • Filtro modelis yra standartinio dydžio, plačiai naudojamas keliuose skirtinguose rekuperatorių modeliuose.
    • Analogą perkate iš pardavėjo, kuris nurodo tikslią filtravimo klasę, matmenis ir kilmę – ne tik parašo „tinka jūsų modeliui”.

    Apibendrinant

    Klausimas „originalus ar analoginis” iš tikrųjų yra neteisingai suformuluotas klausimas. Teisingas klausimas – „ar šis konkretus filtras atitinka reikiamą filtravimo klasę, tikslius matmenis ir kokybės standartus”. Atsakę į jį, jau nesvarbu, koks prekės ženklas parašytas ant dėžutės.

    Mūsų parduotuvėje prie kiekvieno filtro nurodome tikslią filtravimo klasę ir matmenis, kad galėtumėte pasirinkti sąmoningai – nesvarbu, ar rinksitės originalų, ar analoginį variantą. Peržiūrėkite visą rekuperatorių filtrų asortimentą.

  • Kaip užtikrinti švarų orą namuose?

    Kaip užtikrinti švarų orą namuose?

    Ne paslaptis, kad apie 90% laiko šiuolaikinis žmogus praleidžia uždarose patalpose, daugiausiai – ofise ir namuose. Ilgą laiką praleidžiant patalpose ypač svarbu užtikrinti švarų patalpų orą. Nuo to priklauso jūsų miego kokybė, savijauta, darbingumas. Taigi, pirmiausia reikėtų nustatyti – kas yra pagrindinis oro taršos šaltinis jūsų namuose ir ofise.

    Vienas iš pagrindinių oro teršėjų patalpose yra patys žmonės. Kvėpuojant išskiriamas CO2 (anglies dioksidą). Per didelis CO2 kiekis patalpose sukelia nuovargį, galvos skausmą, svaigimą, padidėjusį širdies ritmą. Ar kada nors susimąstėte, kodėl po ilgos darbo dienos ima skaudėti galvą? Dažnai tai nėra susiję su stresu ar iššūkiais darbe. Neretais atvejais galvos skausmas ir nuovargis yra sukeliamas būtent dėl per didelės CO2 koncentracijos patalpose.

    Jeigu patalpos nėra tinkamai vėdinamos CO2 lygis gali pakilti virš leistinos ribos. Leistiną ribą skirtingi vėdinimo standartai (pvz. EN13779)  apibrėžia tarp 1000-1200 ppm (dalelių milijone). Reikėtų paminėti, kad lauko ore CO2 lygis yra apie 400 ppm.  Kartais nevėdinamose patalpose, pvz. susitikimų kambariuose, mažose auditorijose CO2 koncentracija pakyla iki 3000 ppm ir daugiau. Po tokio susitikimo ar paskaitos – tikrai jausitės pavargę ir išeisite su skaudančia galva. O jeigu ir namuose miegosite neišvėdintose patalpose – atsibusite nė kiek nepailsėję.

    Kaip žinoti koks CO2 lygis yra patalpose?

    Anglies dioksidas yra bekvapės, bespalvės, nedegios dujos. Jų užuosti, pamatyti, pajausti – neįmanoma. Vienintelis būdas tiksliai nustatyti CO2 koncentraciją patalpose – ją išmatuoti. CO2 koncentracijai išmatuoti reikalingas CO2 matuoklis. Toks matuoklis padės jums palaikyti šviežią orą namuose.

    Pakilus CO2 koncentracijai ant matuoklio užsidega oranžinė lemputė – indikuojanti suprastėjusią oro kokybę. Kai CO2 koncentracija viršija leistiną ribą – 1200 ppm, užsidega raudona lemputė indikuojanti, kad reikia nedelsiant išvėdinti patalpas (padidinti rekuperatoriaus vėdinimo intensyvumą ar atidaryti langą). CO2 matuoklį galima pastatyti darbo kambaryje, miegamajame, svetainėje ar vaikų kambaryje. Dažnai galite nemaloniai nustebti, atsikėlę ryte, pažiūrėję į CO2 matuoklio rodmenis ir pamatę raudoną lemputę.

  • Kokios yra rekuperatorių filtrų klasės?

    Kokios yra rekuperatorių filtrų klasės?

    Atsidarę savo vėdinimo įrenginio (rekuperatoriaus) duris ir pažiūrėję į filtrus tikriausiai pamatysite tokius užrašus kaip ePM10 50% (M5) ar ePM1 55% (F7) ir panašiai. Ką gi šie užrašai reiškia? Šie užrašai nusako filtrų efektyvumą.

    Pavyzdžiui žymėjimas ePM10 50% (pagal naują ISO 16890) reiškia, kad filtras sugauna 50% 10 μm (mikrometrų) ir mažesnio dydžio dalelių. Žymėjimas G3, M5, F7, F9 ir panašiai nurodo filtravimo efektyvumą pagal seną EN 779 standartą – kuris jau nebegalioja. Tačiau toks žymėjimas vis dar aktyviai naudojamas siekiant sklandžiau pereiti prie naujojo žymėjimo ir klasifikavimo.

    Iš tikrųjų EN 779 ir ISO 16890 neįmanoma palyginti pagal filtravimo klases, todėl “Eurovent Association” sukūrė filtrų atitikmenų lentelę, kad būtų galima lengvai pakeisti esamus filtrus.

    Iš tikrųjų EN 779 ir ISO 16890 neįmanoma palyginti pagal filtravimo klases...

    Taigi, žiūrint į lentelę galima teigti, kad jūsų įrenginyje esantis M5 filtras turėtų sulaikyti 5% – 35% 1 μm dydžio dalelių, 10% – 45% 2,5 μm dydžio dalelių ir 40% – 70% 10 μm dydžio dalelių.

    O kas gi tiksliau yra tokio mažo dydžio ore esančios dalelės?

    PM10 grupės dalelės: cemento dulkės, insekticidų dulkės, žiedadulkės, pelėsių sporos, dulkių erkučių alergenai ir pan.

    PM2.5 grupės dalelės: automobilių ir tabako dūmai, degimo produktai, metalo dulkės ir pan.

    PM1 grupės dalelės: bakterijos, gyvūnų pleiskanos, dažų pigmentai ir pan.

    Kokią įtaką šios dalelės daro mūsų organizmui?

    Eurovent 4/23 – 2017 “Selection of EN ISO 16890 rated air filter classes for general ventilation applications”

    Kokią įtaką šios dalelės daro mūsų organizmui?

    Eurovent 4/23 – 2017 “Selection of EN ISO 16890 rated air filter classes for general ventilation applications”

    Oro dalelių įtaka sveikatai

    Pagal “Eurovent Association” rekomendacijas, norint išlaikyti aukštą oro kokybę gyvenamosiose patalpose, net esant švariam lauko orui tiekiamo oro filtro efektyvumas turėtų būti ne mažesnis nei ePM1 50% (F7). Norint užtikrinti minimalią oro kokybę patalpose tiekiamo oro filtro efektyvumas turi būti ne mažesnis nei ePM10 50% (M5).

    oro kokybės reikalavimai

    Taigi, renkantis naujus filtrus savo vėdinimo įrenginiui (rekuperatoriui), reikėtų atsižvelgti ne į senąjį klasifikavimą (M5, F7 ir tt.), o į naująjį, kuris žymi skirtingų dalelių filtravimo efektyvumą.

    Eurovent 4/23 – 2017 “Selection of EN ISO 16890 rated air filter classes for general ventilation applications”

  • Mini rekuperatoriai ar centrinė rekuperacinė sistema?

    Mini rekuperatoriai ar centrinė rekuperacinė sistema?

    Šiomis dienomis statantis naują namą ar įsirenginėjant butą dažnas būsto savininkas susiduria su klausimu – kokią vėdinimo sistemą pasirinkti? Jeigu įsirenginėjate naują namą, ar naujos statybos butą – kitokio pasirinkimo kaip rekuperacinė vėdinimo sistema nebelieka. Tai nulemia nauji statybos techninio reglamento (STR) reikalavimai.

    Lietuvoje labiausiai paplitusias rekuperacines vėdinimo sistemas galima suskirstyti į du tipus: 

         – Centrinė rekuperacinė sistema (centrinis rekuperatorius su ortakiais)
         – Decentralizuota rekuperacinė vėdinimo sistema (mini rekuperatoriai)

    Centrinė rekuperacinė sistema

    Centrinė rekuperacinė vėdinimo sistema

    Centrinės rekuperacinės sistemos privalumai

    Užtikrinamas pakankamas oro kiekis patalpoms vėdinti

    Įrengiant centrinę rekuperacinę sistemą dažnai parenkamas rekuperatoriaus dydis užtikrinantis bent 2-3 m3/h vienam kvadratiniam metrui šviežio oro tiekimą. Pavyzdžiui įrengiant vėdinimo sistemą 150 m2 namui greičiausiai bus parenkamas rekuperatorius su maždaug 400 m3/h našumu. Nuo to, ar bus parenkamas 300 m3/h ar 400 m3/h našumo rekuperatorius – kaina ženkliai nesiskiria.

    Teisingai sumontuota sistema veikia pakankamai tyliai

    Jeigu ortakių sistema yra tinkamai suprojektuota (parenkami tinkamo skersmens ortakiai) ir tinkamai sumontuota (reikalingose vietose sumontuojami triukšmo slopintuvai) jums nereikės jaudintis dėl keliamo triukšmo. Pagrindinė to priežastis – rekuperatorius dažniausiai montuojamas atokesnėje patalpoje (techninė patalpa, sandėliukas, garažas, sanitarinė patalpa). Todėl net įjungus rekuperatorių veikti galingiausiu režimu didelio garso turėtų nebūti, arba jis bent jau nebus svetainėje, miegamajame.

    Paprastesnis valdymas ir priežiūra

    Kitas svarbus centrinės rekuperacinės sistemos privalumas – įrenginys yra tik vienas. Todėl tiek jį valdyti tiek prižiūrėti yra paprasčiau. Norint pakeisti oro srautą užtenka tai padaryti per centrinį pultelį ar mobiliąją aplikaciją.

    Priežiūra taip pat reikalinga tik vienam įrenginiuj. Pakeisti filtrus ar išvalyti dulkes yra ganėtinai paprasta – užtenka tai atlikti vienam įrenginiuj 2 kartus per metus.

    Daugiau komforto

    Įrengiant centrinę rekuperacinę sistemą galima užtikrinti didesnį komfortą patalpose. Įrengiant ortakių sistemą galima ganėtinai laisvai pasirinkti oro tiekimo ir ištraukimo difuzorių vietas. Taip galima užtikrinti kad nebus triukšmo arti žmogaus (pvz. darbo stalo ar miegamojo lovos).

    Taip pat centriniuose rekuperatoriuose dažnai yra įmontuoti šildytuvai (vandeniniai arba elektriniai tenai). Dėl to galima reguliuoti tiekiamo oro temperatūrą, pavyzdžiui esant šaltesniam lauko orui ar mažesniam rekuperacijos efektyvumui – papildomai pasišildyti.

    Centrinės rekuperacinės sistemos trūkumai

    Sudėtingesnis įrengimas

    Įrengiant centrinę rekuperacinę sistemą reikia surasti vietos rekuperatoriui sumontuoti ir išvedžioti ortakius. Ortakiai dažnai montuojami paslepiant juos po gipso ar įtempiamomis lubomis. Tai lemia ilgesnias laiko sąnaudas tokiai sistemai sumontuoti. Taip pat paslepiant ortakius sumažėja lubų aukštis 10-20 cm priklausomai nuo naudojamų ortakių tipo. Plastikiniai ortakiai šiek tiek palengvina montavimą ir sutaupo lubų aukščio – tačiau jie yra ženkliai brangesni nei metaliniai ortakiai.

    Nėra galimybės reguliuoti vėdinimą atskiroms patalpoms

    Kadangi tiekiamas ir ištraukiamas oro kiekis yra reguliuojamas centrinio rekuperatoriaus – nėra galimybės reguliuoti oro srautą atskiroms patalpoms. Tiksliau pasakius – teoriškai tokia galimybė yra, įrengiant kintamo oro srauto (VAV) sklendes. Tačiau tokios sistemos kaina ženkliai išauga ir yra retai naudojama gyvenamuosiuose namuose ar tuo labiau butuose.

    Decentralizuota rekuperacinė sistema (mini rekuperatoriai)

    Decentralizuota rekuperacinė sistema (mini rekuperatoriai) yra ženkliai paprastesnė. Čia nereikalingi ortakiai. Mini rekuperatoriai yra montuojami lauko sienose poromis. Didesniame kambaryje montuojami 2 rekuperatoriai, mažesniuose kambariuose ir po vieną. Mini rekuperatoriai veikia poromis – per vieną rekuperatorių oras yra tiekiamas į patalpas, per kitą yra šalinamas. Po tam tikro laiko (30 s – 120 s) prasideda atvirkštinis ciklas.

    mini rekuperatorius

    Decentralizuotos rekuperacinės sistemos (mini rekuperatoriai) privalumai

    Paprastas montavimas

    Sistemai sumontuoti nereikalingi ortakiai. Mini rekuperatoriai montuojami lauko sienose. Montavimas tampa paprastas – tereikia išgręžti skylę lauko sienoje ir įkišti rekuperatorių. Dėl tokio paprasto montavimo mini rekuperatoriai yra tinkamas sprendimas renovuojamiems būstams.

    Galimybė reguliuoti oro srautą atskiroms patalpoms

    Kadangi mini rekuperatoriai yra montuojami atskirose patalpose – galime juos atskirai ir reguliuoti. Tokiu būdu galima sumažinti oro srautą patalpose, kuriose nėra žmonių ir padidinti oro kiekį naudojamose patalpose.

    Decentralizuotos rekuperacinės sistemos (mini rekuperatoriai) trūkumai

    Nepakankami oro kiekiai 

    Projektuojant ir įsirenginėjant decentralizuotą rekuperacinę sistemą dažnai nėra užtikrinama pakankama oro apykaita patalpose. Pavyzdžiui įrengiant mini rekuperatorius 60 m2 bute greičiausiai bus montuojami 4 mini rekuperatoriai (2 poros) kurių bendras maksimalus oro srautas yra 60-70 m3/h. Tai reiškia apie 1 m3/h per kvadratinį metrą, lyginant su 2-3 m3/h per kvadratinį metrą su centrine rekuperacine sistema. Norint pasiekti didesnę oro apykaitą reikėtų sumontuoti ne 4 mini rekuperatorius, o bent 6 ar 8, kas ženkliai padidintų tokios sistemos kainą ir ji jau taptų brangesnė negu centrinė sistema.

    Didelis keliamas triukšmas

    Mini rekuperatoriai yra montuojami sienose ir neretai po 2 vienetus viename kambaryje. Įrenginiuose esantis ventiliatorius yra už kelių metrų nuo žmogaus darbo vietos ar miegamojo lovos. Taigi padidinus oro srautą iki maksimalaus ar netgi vidutinio – labai aiškiai girdimas įrenginio keliamas triukšmas.

    Tai dar labiau pablogina situaciją dėl nepakankamos oro apykaitos – įrenginių dažniausiai negalima naudoti ant maksimalaus galingumo dėl pernelyg didelio triukšmo. To pasekoje, mini rekuperatoriai dažniausiai yra naudojami and vidutinio galingumo, ir taip mažą oro apykaitą sumažinant dar du kartus.

    Minimalus oro filtravimas

    Mini rekuperatoriuose yra sumontuoti silpni ventiliatoriai, todėl naudojami paprasti filtrai su kuo mažiau pasipriešinimo. Dažniausiai tai yra G3/G4 (Coarse) filtrai, kurie visiškai nesulaiko smulkaus ir vidutinio dydžio dalelių.

    Taigi, kokią sistemą vertėtų pasirinkti?

    Statantis naują namą ar įsirenginėjant naują būtų – vertėtų rinktis centrinę rekuperacinė sistemą. Tokia sistema padės jums užtikrinti pakankamą oro apykaitą, minimalų triukšmo lygį. Tokią sistemą bus paprasta valdyti ir ji suteiks jums daugiau komforto.

    Mini rekuperatorius galima rinktis tada kai kitos išeities nėra. Kai yra atliekama buto ar namo renovacija ir nėra galimybės išvedžioti ortakius – mini rekuperatoriai gali būti vienintelis sprendimas.

  • Kodėl reikia reguliariai keisti rekuperatoriaus filtrus?

    Kodėl reikia reguliariai keisti rekuperatoriaus filtrus?

    Vėdinimo įrenginių (rekuperatorių) filtrus reikia keisti reguliariai, lygiai taip pat kaip tai darote atlikdami savo automobilio techninį aptarnavimą – pakeičiate salono oro filtrus. Ar pagalvojote kaip dažnai keičiate savo automobilio salono filtrą, palyginti su tuo kiek laiko praleidžiate automobilyje?

    Automobiliuose salono oro filtrus rekomenduojama keisti 1-2 kartus per metus, priklausomai nuo kilometrų skaičiaus. Automobilis yra eksploatuojamas geriausiu atveju keletą valandų per dieną. O kaip intensyviai yra eksploatuojamas vėdinimo įrenginys (rekuperatorius)? Greičiausiau 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Išvada peršasi paprasta – vėdinimo įrenginio (rekuperatoriaus) filtrus reikia keisti ne rečiau nei automobilio oro salono filtrus, bent 2-3 kartus per metus.

    O dabar šiek tiek rimčiau. Oro filtrai vėdinimo įrenginiuose (rekuperatoriuose) yra naudojami ne be reikalo. Yra dvi pagrindinės priežastys. Pirmoji – išvalyti į patalpas tiekiamą orą nuo dulkių, žiedadulkių, teršalų ir nemalonių kvapų. Antroji – apsaugoti įrenginio ventiliatorius ir kitus komponentus nuo pažeidimo ir užsiteršimo.

    Taigi, jeigu oro filtrai yra laiku nepakeičiami – jie užsiteršia ir jų filtravimo efektyvumas ženkliai sumažėja. Tokiu atveju filtrai ženkliai prasčiau išvalo orą nuo lauke esančių dulkių, žiedadulkių, teršalų ir nemalonių kvapų bei atsiranda pavojus pažeisti vidinius įrenginio komponentus (pvz. ventiliatorius, šilumokaitį ar šildytuvą). Tokiu atveju greičiausiai nebus taikoma įrenginio garantija.

    Kita priežastis yra padidėjusios energijos sąnaudos. Užsiteršus oro filtrams orui pratekėti pasidaro ženkliai sunkiau. Dėl to, norint išlaikyti tokį patį šviežio oro srautą – reikia padidinti ventiliatorių greitį. Kai kurie įrenginiai tai padaro automatiškai (pastovaus oro srauto palaikymo funkcija), kituose įrenginiuose tai reikia padaryti pačiam vartotojui. Bet kokiu atveju – padidinus ventiliatorių greitį išauga elektros suvartojimas. Yra atliktas ne vienas tyrimas apie užsiteršusių filtrų įtaką ventiliatorių elektros suvartojimui. Vienas tokių – Jungtinės Karalystės mokslininkų atliktas tyrimas. Šio tyrimo metu paaiškėjo, kad naudojant rekuperatorių nuolatos filtrai užsiteršia per 4-5 mėnesius. Praėjus šiam laiko tarpui ventiliatoriai suvartoja iki dviejų kartų daugiau elektros energijos.

    Galima labai nesunkiai apskaičiuoti kiek jums tai kainuoja. Paimkime vieną iš populiariausių rekuperatorių Komfovent Domekt R 300 V. Pagal Ecodesign duomenis šio įrenginio nominalus oro srautas (70% nuo maksimalaus) yra 219,6 m3/h. Prie tokio oro srauto įrenginio savitasis elektros suvartojimas (ventiliatoriai ir automatika) yra 0,28 W/m3/h. Dauginame šiuos du skaičius ir gauname 61,5 W. Toks yra vidutinis rekuperatoriaus elektros suvartojimas, neskaitant šildytuvo ir kitų priedų. Naudojant rekuperatorių nuolatos gauname elektros sąskaitą 44,3 kWh per mėnesį. Vertinant elektros kainą 14,1 ct/kWh gauname sąskaitą 6,24 eur/mėn. Taigi jeigu filtrai yra užteršti ir ventiliatorių suvartojama energija išauga du kartus – mes mokame papildomus 6 eurus kiekvieną mėnesį. Skaičiai gali būti ženkliai didesni jeigu gyvenate didesniame būste.

    Nekeičiant filtro ilgesnį laiką ventiliatoriams gali neužtekti galios pasiekti reikiamą oro srautą, todėl lėtėja oro apykaita patalpose, prastėja oro kokybė, ne taip efektyviai pašalinama drėgmė, CO2 ir kiti teršalai. Grįžtame į laikus kai reikėdavo atsidaryti langą…

    Dar viena pasekmė nepakeitus filtrų – padidėjęs įrenginio skleidžiamas triukšmas. Kaip jau minėjau – filtrams užsikimšus ventiliatoriams reikia intensyviau suktis norint išlaikyti pakankamą oro srautą. Dėl to didėja ventiliatorių skleidžiamas triukšmas per įrenginio korpusą ir triukšmas ateinantis iki oro tiekimo/ištraukimo difuzorių.

    Reziumuojant – reguliariai filtrus keisti verta! Netgi naudinga finansiškai. Nekalbant apie išlaikomą aukščiausią oro kokybę, ramų miegą ir įrenginio ilgaamžiškumą.

  • Rotacinis ar plokštelinis rekuperatorius?

    Rotacinis ar plokštelinis rekuperatorius?

    Jeigu statote namą ar nusipirkote naują būstą ir galvojate kokią vėdinimo sistemą pasirinkti – šis straipsnis kaip tik jums. Visų pirma reikėtų suskirstyti rekuperacines vėdinimo sistemas į du tipus: centrinės vėdinimo sistemos ir decentralizuotos.

    Centrinė vėdinimo sistema yra sudaryta iš:

         – Vėdinimo įrenginio (rekuperatoriaus), kuris tiekia į patalpas šviežią orą, šalina iš patalpų užterštą orą, bei pašildo į patalpas patenkantį orą panaudodamas iš patalpų šalinamo oro šilumą. 

         – Ortakių sistemos. Ortakiai yra išvedžioti po būstą, dažniausiai paslepiami lubose ar sienose. Ortakių galuose yra difuzoriai per kuriuos oras patenka į kambarius arba yra iš kambarių ištraukiamas.

    Decentralizuotos vėdinimo sistemos dažniausiai būna dviejų tipų:

    – Sienose yra montuojami rekuperatoriai su keramikiniais blokais viduje. Vieną laiko dalį jie pučia orą į patalpas, kitą laiko dalį – traukia. Tokio tipo rekuperatoriai yra montuojami poromis. Dažnai po kelis rekuperatorius viename kambaryje. Tokioje sistemoje nereikalingi ortakiai.

         – Ant sienų montuojami rekuperatoriai su plokšteliniais šilumokaičiais, kurie tuo pat metu tiekia ir šalina orą iš patalpų atgaudami šilumą. Toks rekuperatorius dažniausiai vėdinia vieną kambarį. Šiems rekuperatoriams tai pat nereikalingi ortakiai.

    Šiame straipsnyje bus kalbama apie centrines rekuperacines vėdinimo sistemas. Jeigu konkrečiau – apie vėdinimo įrenginius (rekuperatorius) montuojamus tokiose sistemose. Gyvenamosios paskirties vėdinimo įrenginiuose (rekuperatoriuose) yra naudojami šilumokaičiai skirti perduoti šilumą iš šalinamo oro srauto į tiekiamo oro srautą. Tokiu būdu yra pašildomas tiekiamas oras. Rinkoje dominuoja du pagrindiniai šilumokaičių tipai:

         – Rotacinis šilumokaitis

         – Plokštelinis – priešpriešinių srautų šilumokaitis

    Koks yra rotacinio šilumokaičio veikimo principas?

    Rotacinis rekuperatorius

    Pirmiausia reikėtų paminėti, jog yra keli rotacinių šilumokaičių tipai:

         – Kondensacinis rotacinis šilumokaitis pagamintas iš aliuminio folijos. Efektyviai atgauna šilumą (80-85%) bei dalinai (0-40%) regeneruoja drėgmę. Rinkoje tai yra dominuojantis rotacinio šilumokaičio tipas

         – Sorbcinis rotacinis šilumokaitis pagamintas iš specialios higroskopinės aliuminio folijos. Šio tipo šilumokaičiai ne tik efektyviai atgauna šilumą (80-85%), bet ir grąžina didžiąją dalį (70-75%) drėgmės į patalpas.

    Rotacinio šilumokaičio veikimo principas yra paremtas šilumos regeneracija. Besisukantis masyvus, korėtas aliuminio būgnas absorbuoja šilumą iš patalpų šalinamo oro. Kai būgnas sukasi, įšilusi šilumokaičio dalis pereina į tiekiamo oro srautą ir tekantis šviežias oras iš lauko yra sušildomas.

    Koks yra plokštelinio (priešpriešinių srautų) šilumokaičio veikimo principas?

    plokštelinis rekuperatorius

    Plokšteliniai šilumokaičiai taip pat būna kelių tipų:

         – Kondensacinis šilumokaitis pagamintas iš plastiko arba aliuminio plokštelių. Labai efektyviai atgauna šilumą (90-95%), tačiau visiškai neatgauna drėgmės. Rinkoje tai yra dominuojantis plokštelinio šilumokaičio tipas

         – Entalpinis šilumokaitis pagamintas iš polimerinės membranos plokštelių. Labai efektyviai atgauna šilumą (90-95%) ir didžiąją dalį (70-80%) drėgmės.

    Plokštelinio šilumokaičio tipas yra ženkliai paprastesnis nei rotacinio. Šilumokaitis dažniausiai yra šešiakampio formos. Plokštelės suskaido šilumokaitį į daugybę mažų kanalų. Kas antrame kanale teka šiltas iš patalpų šalinamas oras, kituose kanaluose teka šaltas iš lauko tiekiamas oras. Per sieneles (plokšteles) yra perduodama šiluma iš šalinamo oro į tiekiamą orą.

    Dabar jau žinote pagrindinius rotacinių ir plokštelinių rekuperatorių veikimo principus. Laikas juos palyginti. Teisybės dėlei palyginimą atliksime tarp kondensacinio rotacinio ir kondensacinio plokštelinio, bei tarp sorbcinio rotacinio ir entalpinio plokštelinio rekuperatorių.

    Kondensacinis rotacinis ar kondensacinis plokštelinis rekuperatorius?

    Kondensacinio rotacinio šilumokaičio (rekuperatoriaus) privalumai:

         – Pritaikytas žiemai. Rekuperatoriai su rotaciniais šilumokaičiais veikia be problemų prie žemos lauko oro temperatūros. Taip yra dėl naudojamo regeneracijos principo, kai nesusidaro kondensatas arba jo susidaro minimaliai. Dėl šios priežasties šilumokaitis net esant -20 ℃ neužšąla ir veikia pilnu pajėgumu, t.y. atgauna šilumą.

         – Nereikalingas šildytuvas. Kadangi žiemą nėra šilumokaičio užšalimo grėsmės, tokiam rekuperatoriui nereikalingas pirminis šildytuvas. Šis šildytuvas dažniausiai būna elektrinis, todėl žiemą esant žemai temperatūrai naudoja pakankamai daug elektros.

         – Paprastas montavimas. Dėl regeneracijos principo ant šilumokaičio nesusidaro arba beveik nesusidaro kondensatas. Todėl tokio rekuperatoriaus montavimas tampa žymiai paprastesnis – nereikia prijungti kondensato nubėgimo sistemos.

         – Dalinai atgaunama drėgmė. Net ir naudojat kondensacinio tipo rotacinį šilumokaitį yra atgaunama iki 40 % drėgmės. Kuo šalčiau lauke – tuo daugiau drėgmės atgaunama. Lauko temperatūrai pakilus iki 0 ℃ drėgmė beveik neatgaunama.

    Kondensacinio rotacinio šilumokaičio (rekuperatoriaus) trūkumai:

         – Mažesnis efektyvumas. Mažesnis šilumos atgavimo efektyvumas 80-85% lyginant su 90-95% plokštelinio šilumokaičio efektyvumu. 

         – Sudėtingesnė eksploatacija. Kadangi rotoriaus būgnas nuolatos sukasi, eksploatacija gali būti šiek tiek brangesnė. Dažniausiai pasitaikanti bėda – nutrūkęs rotoriaus diržas. Tiesa, garantiniu laikotarpiu gamintojas taisymu turėtų pasirūpinti pats.

         – Prastesnis vidinis sandarumas. Kadangi rotoriaus būgnas nuolatos sukasi, jis yra izoliuotas specialiais šepetėliais. Dėl šios priežasties šalinamas iš patalpų nešvarus oras gali patekti į tiekiamo oro srautą. Dažniausiai nesandarumas yra salyginai nedidelis iki 5%.

    Kondensacinio plokštelinio – priešpriešinių srautų šilumokaičio (rekuperatoriaus) privalumai:

         – Didesnis efektyvumas. Didesnis šilumos atgavimo efektyvumas 90-95% lyginant su 80-85% rotacinio šilumokaičio efektyvumu.

         – Paprastesnė eksploatacija. Plokštelinis šilumokaitis neturi judančių dalių, todėl apart dulkių išvalymo didesnės priežiūros nereikalauja.

         – Geresnis sandarumas. Plokštelinis šilumokaitis yra ypač sandarus. Patikimi gamintojai deklaruoja tik 1% vidinį nesandarumą.

    Kondensacinio plokštelinio – priešpriešinių srautų šilumokaičio (rekuperatoriaus) trūkumai:

         – Papildomos energijos sąnaudos. Lauko temperatūrai kritus žemiau 0 ℃ šilumokaitis pradeda užšalinėti. Kad to išvengti dažniausiai naudojamas pirminis šildytuvas, kuris dažniausiai yra elektrinis ir naudoja nemažai elektros energijos. Galimi variantai ir be šildytuvo, tačiau tokiu atveju yra mažinamas tiekiamo oro srautas, sukuriamas srautų disbalansas ko pasekoje mažėja šilumos atgavimo efektyvumas.

         – Prasčiau pritaikytas žiemai. Esant labai žemai lauko oro temperatūrai (< -20 ℃) dėl šilumokaičio užšalimo grėsmės rekuperatorius gali būti visai išjungiamas, arba įjungiama apėjimo sklendė. Tokiu atveju šilumos atgavimas nebevykdomas. 

         – Sudėtingesnis montavimas. Šaltuoju metų laikotarpiu ant šilumokaičio susidaro kondensatas. Dėl šios priežasties visi rekuperatoriai su kondensaciniu plokšteliniu šilumokaičiu turi būti prijungiami prie kondensato nubėgimo sistemos. Tai gali šiek tiek apsunkinti montavimą.

    Jeigu tenka rinktis tarp rekuperatoriaus su kondensaciniu rotaciniu šilumokaičiu ir rekuperatoriaus su kondensaciniu plokšteliniu šilumokaičiu – daugiau argumentų verčia rinktis rotacinį. Šiuo atveju rotacinis šilumokaitis yra geriau pritaikytas veikti prie žemos temperatūros. Nors plokštelinis šilumokaitis yra teoriškai efektyvesnis, pasiekus neigiamą lauko oro temperatūra jo efektyvumas ženkliai sumažėja, įvertinus energijos sąnaudas naudojamas pirminiam šildytuvui ar srautų disbalansą.

    Dar vienas svarbus rotacinio šilumokaičio privalumas yra drėgmės atgavimas. Taip pat labai svarbus rotacinio rekuperatoriaus pranašumas yra lengvesnis montavimas – nereikalinga prijungti kondensato šalinimo sistemos. Rotacinio rekuperatoriaus trūkumai (nesandarumas ir eksploatacija) šiuo atveju yra menki, palyginus su patikimu veikimu žiemos laikotarpiu. Kainos atžvilgiu dažniausiai šių dviejų tipų rekuperatoriai yra panašiame lygyje.

    Sorbcinis rotacinis ar entalpinis plokštelinis rekuperatorius?

    Sorbcinio rotacinio šilumokaičio (rekuperatoriaus) privalumai:

         – Puikiai pritaikytas žiemai. Rekuperatoriai su sorbciniais rotaciniais šilumokaičiais veikia be problemų prie itin žemos temperatūros. Dėl naudojamo regeneracijos principo ir specialios higroskopinės medžiagos kondensato praktiškai nesusidaro. Dėl šios priežasties šilumokaitis net esant -30 ℃ neužšąla ir veikia pilnu pajėgumu, t.y. atgauna šilumą.

         – Nuolatinis drėgmės atgavimas. Kadangi šilumokaitis yra padengtas specialia sorbcine medžiaga drėgmės atgavimas vyksta nuolatos, ne tik prie žemos lauko oro temperatūros. Atgaunama 70-75% drėgmės.

         – Nereikalingas šildytuvas. Kadangi žiemą nėra šilumokaičio užšalimo grėsmės, tokiam rekuperatoriui nereikalingas pirminis šildytuvas. Šis šildytuvas dažniausiai būna elektrinis, todėl žiemą esant žemai temperatūrai naudoja pakankamai daug elektros.

         – Paprastas montavimas. Dėl regeneracijos principo ir specialios higroskopinės medžiagos ant šilumokaičio praktiškai nesusidaro kondensatas. Todėl tokio rekuperatoriaus montavimas tampa žymiai paprastesnis – nereikia prijungti kondensato nubėgimo sistemos.

    Sorbcinio rotacinio šilumokaičio (rekuperatoriaus) trūkumai:

         – Mažesnis efektyvumas. Mažesnis šilumos atgavimo efektyvumas 80-85% lyginant su 90-95% plokštelinio šilumokaičio efektyvumu. 

         – Sudėtingesnė eksploatacija. Kadangi rotoriaus būgnas nuolatos sukasi, eksploatacija gali būti šiek tiek brangesnė. Dažniausiai pasitaikanti bėda – nutrūkęs rotoriaus diržas. Tiesa, garantiniu laikotarpiu gamintojas taisymu turėtų pasirūpinti pats.

         – Prastesnis vidinis sandarumas. Kadangi rotoriaus būgnas nuolatos sukasi, jis yra izoliuotas specialiais šepetėliais. Dėl šios priežasties šalinamas iš patalpų nešvarus oras gali patekti į tiekiamo oro srautą. Dažniausiai nesandarumas yra salyginai nedidelis iki 5%.

    .

    Entalpinio plokštelinio – priešpriešinių srautų šilumokaičio (rekuperatoriaus) privalumai:

         – Didesnis efektyvumas. Didesnis šilumos atgavimo efektyvumas 90-95% lyginant su 80-85% rotacinio šilumokaičio efektyvumu.

         – Nuolatinis drėgmės atgavimas. Entalpinis šilumokaitis pagamintas iš polimerinės membranos plokštelių. Tai leidžia atgauti iš patalpų ištraukiamą drėgmę. Šiuo atveju drėgmės grąžinimas vyksta nuolatos 70-80% efektyvumu.

         – Paprastesnė eksploatacija. Plokštelinis šilumokaitis neturi judančių dalių, todėl apart dulkių išvalymo didesnės priežiūros nereikalauja.

         – Geresnis sandarumas. Plokštelinis šilumokaitis yra ypač sandarus. Patikimi gamintojai deklaruoja tik 1% vidinį nesandarumą.

         – Paprastas montavimas. Dėl specialios polimerinės medžiagos kondensatas praktiškai nesusidaro. Todėl montavimas tampa ženkliai paprastesnis – nereikia rekuperatoriaus prijungti prie kondensato nubėgimo sistemos.

         – Mažiau problemų žiemą. Kondensato nesusidarymas šilumokaityje stipriai atitolina apsaugos nuo užšalimo poreikį. Dėl šios priežasties pirminis šildytuvas arba srautų disbalansas pradeda veikti tik nuo -10 ℃. Taigi šildytuvas bus naudojamas labai retai, daugiasiai 1-2 savaites per metus, o esant šiltesnei žiemai – tik kelias dienas per metus.

    Entalpinio plokštelinio – priešpriešinių srautų šilumokaičio (rekuperatoriaus) trūkumai:

         – Papildomos energijos sąnaudos. Lauko temperatūrai kritus žemiau -10 ℃ yra naudojamas pirminis šildytuvas, kuris dažniausiai yra elektrinis ir naudoja nemažai elektros energijos. Galimi variantai ir be šildytuvo, tačiau tokiu atveju yra mažinamas tiekiamo oro srautas, sukuriamas srautų disbalansas ko pasekoje mažėja šilumos atgavimo efektyvumas. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, tokios lauko oro sąlygos būna 1-2 sav. arba tik kelias dienas per metus.

    Jeigu tenka rinktis tarp rekuperatoriaus su sorbiciniu rotaciniu šilumokaičiu ir rekuperatoriaus su entalpiniu plokšteliniu šilumokaičiu – daugiau argumentų verčia pasirinkti plokštelinį. Šiuo atveju plokštelinis rekuperatorius yra efektyvesnis, sandaresnis, lygiai taip pat gerai atgauna drėgmę ir lygiai taip pat lengvai montuojamas, bei paprasčiau eksploatuojamas. Yra tik vienas minusas – esant labai šaltiems orams naudojamas šildytuvas, tačiau tai trunka daugiausiai 1-2 sav. per metus.